Apie privalomąjį sveikatos draudimą Spausdinti El. paštas

Kas yra privalomasis sveikatos draudimas?

Privalomasis sveikatos draudimas, tai valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.
Išlaidos už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kuris sudaro privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra savarankiškas ir neįtrauktas į valstybės bei savivaldybių biudžetus.

Kuo skiriasi sąvokos „draudžiamasis privalomuoju sveikatos draudimu“ ir „apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu“?

Ne visi Lietuvoje gyvenantys asmenys turi teisę būti draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Visų pirma, norint būti draudžiamuoju, gyvenimas Lietuvoje turi būti teisėtas, t. y. ne Lietuvos Respublikos piliečiai privalo turėti teisės aktų nustatytą dokumentą, patvirtinantį teisę gyventi Lietuvoje. Visi Lietuvos gyventojai, taip pat ir Lietuvos piliečiai, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą, išskyrus asmenis, kuriems šios prievolės nenustato Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas.
Jeigu asmuo įvykdo aukščiau minėtas sąlygas, jis turi teisę būti draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu, ir, jeigu jis nustatyta tvarka moka arba už jį mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, toks asmuo tampa apdraustuoju privalomuoju sveikatos draudimu.

Kokie asmenys Lietuvoje apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu?

Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti:

  • Lietuvos Respublikos piliečiai nuolat gyvenantys Lietuvoje, mokantys arba už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
  • Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, mokantys arba už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
  • Papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai, mokantys arba už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
  • Laikinai gyvenantys ir Lietuvos Respublikoje teisėtai dirbantys užsieniečiai;
  • Laikinai gyvenančių ir Lietuvos Respublikoje teisėtai dirbančių užsieniečių nepilnamečiai šeimos nariai;
  • Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, draudžiami valstybės lėšomis;
  • Papildomą apsaugą Lietuvoje gavę užsieniečiai, draudžiami valstybės lėšomis;
  • Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
  • Asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.

Kokie asmenys gali būti draudžiami valstybės lėšomis?

Valstybės lėšomis gali būti draudžiami:
Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje;
Europos Sąjungos šalių narių, Islandijos, Norvegijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos gyventojai, persikėlę gyventi į Lietuvą, turintys Pažymą dėl Europos Sąjungos piliečio/piliečio šeimos nario teisės gyventi/nuolat gyventi Lietuvoje (toliau – pažyma) ir deklaravę gyvenamąją vietą. Šie asmenys pažymą turi pateikti teritorinei ligonių kasai. Pažymos pagrindu asmuo įregistruojamas Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre;
Kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje;
Užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvoje. Šie asmenys teritorinei ligonių kasai turi pateikti leidimą gyventi Lietuvoje. Leidimo gyventi Lietuvoje, išduoto vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 str. 1 d. 9 p. pagrindu, asmuo įregistruojamas Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre.

Kokie asmenys apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis?

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Didžioji dalis duomenų apie asmenis, kurie draudžiami valstybės lėšomis į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą perduodami automatiniu būdu iš kitų registrų, tačiau šių duomenų perdavimas dėl techninių kliūčių ar kitų objektyvių priežasčių gali sutrikti, tuomet asmenims gali tekti kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo, patvirtinančio asmens draudimą privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registre (toliau – DPSDR).

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kreipdamiesi į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo, patvirtinančio asmens draudimą privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu privalo pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis:

  • asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją – šiems asmenims kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo DPSDR nereikia, nes duomenis apie juos į teritorinių ligonių kasų informacinę duomenų sistemą perduoda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų – pensininko pažymėjimą;
  • teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai ir asmenys, dalyvaujantys teritorinių darbo biržų organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys, – šiems asmenims kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo DPSDR nereikia, nes duomenis apie juos į teritorinių ligonių kasų informacinę duomenų sistemą perduoda Darbo birža, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų – darbo ieškančiojo asmens atmintinę;
  • nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti – šiems asmenims kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo DPSDR nereikia, nes duomenis apie juos į teritorinių ligonių kasų informacinę duomenų sistemą perduoda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotą pažymą apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti;
  • moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo – asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą apie nėščiosios įrašymą į nėščiųjų įskaitą;
  • vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų, vienas iš globėjų (rūpintojų), šeimoje globojantis (besirūpinantis) du (dviem) ir daugiau nepilnamečių vaikų – tėvai (įtėviai) teritorinei ligonių kasai turi pateikti vaiko/vaikų gimimo liudijimus, globėjai (rūpintojai) – teismo/savivaldybės administracijos sprendimą/nutarimą skirti nepilnamečių asmenų globėjais/rūpintojais;
  • asmenys iki 18 metų – šiems asmenims kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo DPSDR nereikia;
  • Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai – šiems asmenims kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo DPSDR nereikia, duomenys apie juos į teritorinių ligonių kasų informacinę duomenų sistemą perduodami iš Moksleivių/ Studentų registrų, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų ar perduoti duomenys netikslūs - moksleivio/studento pažymėjimą;
  • Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose – studento pažymėjimą ir/ar aukštosios mokyklos pažymą, patvirtinančią, kad asmuo studijuoja aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, nurodant studijų laikotarpį, jeigu studento pažymėjime nėra šių duomenų;
  • valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą – šiems asmenims kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo DPSDR nereikia, duomenis apie juos į teritorinių ligonių kasų informacinę duomenų sistemą perduoda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų ar perduoti duomenys netikslūs - institucijos, skyrusios socialinę pašalpą, išduotą pažymą apie socialinės pašalpos skyrimą;
  • vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia):
  1. vienas iš tėvų, slaugantis namuose neįgalų vaiką – vaiko gimimo liudijimą ir neįgaliojo pažymėjimą;
  2. vienas iš tėvų, slaugantis asmenį pripažintą nedarbingu iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų – slaugomo asmens gimimo liudijimą ir pažymą, patvirtinančią, kad asmuo pripažintas nedarbingu iki 24 metų arba iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų;
  3. vienas iš tėvų, slaugantis asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis – slaugomo asmens gimimo liudijimą ir dokumentą, patvirtinantį nuolatinės slaugos poreikį;
  4. globėjai (rūpintojai), slaugantys neįgalų vaiką – slaugomo vaiko neįgaliojo pažymėjimą, rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimą dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo;
  5. globėjas, slaugantis namuose asmenį, pripažintą nedarbingu iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų – teismo sprendimą skirti globą neveiksniam asmeniui ir pažymą, patvirtinančią, kad globojamas asmuo pripažintas nedarbingu iki 24 metų arba iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų;
  6. globėjas, slaugantis asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis – teismo sprendimą skirti globą neveiksniam asmeniui ir dokumentą, patvirtinantį nuolatinės slaugos poreikį;
  7. rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, pripažintą nedarbingu iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų – teismo sprendimą skirti rūpybą ribotai veiksniam asmeniui arba teismo nutartį skirti rūpybą asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, ir pažymą, patvirtinančią, kad asmuo pripažintas nedarbingu iki 24 metų arba iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų;
  8. rūpintojas, slaugantis asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis – teismo sprendimą skirti rūpybą ribotai veiksniam asmeniui arba teismo nutartį skirti rūpybą asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, ir dokumentą, patvirtinantį nuolatinės slaugos poreikį;
  • asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais – šiems asmenims kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo DPSDR nereikia, nes duomenis apie juos į teritorinių ligonių kasų informacinę duomenų sistemą perduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tuo atveju, jeigu duomenų perdavimas sutriktų ar perduoti duomenys netikslūs – neįgaliojo pažymėjimą arba Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymą;
  • asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą – asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, kad asmuo serga tokia liga/ligomis;
  • pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; buvusieji geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą; asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo; asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių teisinis statusas – šiems asmenims kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo DPSDR nereikia, nes duomenis apie juos į teritorinių ligonių kasų informacinę duomenų sistemą perduoda Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras;
  • nesulaukus senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis – Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu;
  • valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją naujokai - šiems asmenims kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl įrašo DPSDR nereikia, nes duomenis apie juos į teritorinių ligonių kasų informacinę duomenų sistemą perduoda Lietuvos Vyskupų Konferencija;
  • nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai – nepilnamečius atstovaujantys asmenys turi pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus.
Atnaujinta 2015, Liepa Trečiadienis 08 13:26
 
Jūs esate čia: Pradžia Apie privalomąjį sveikatos draudimą